Naujos tarptautinės patirtys suteikia mokytojams unikalią galimybę peržengti nacionalines
ribas, susipažinti su kitomis kultūromis ir praturtinti savo profesinius bei asmeninius įgūdžius. „Claude
Lorius“ mokykla Prancūzijoje, pavadinta garsaus glaciologo vardu, galėtų būti puikus pavyzdys, kaip
tokios praktikos įgyvendinamos prancūziškoje švietimo sistemoje, kuri garsėja savo struktūrizuotumu ir
aukštais akademiniais standartais.
Ši praktika suprantama kaip tarptautinių mainų programa, paremta „Erasmus+“ principais,
skirta skatinti mokinių ir mokytojų judėjimą tarp šalių. Prancūzijos švietimo sistema, ypač vidurinėse
mokyklose, pabrėžia disciplinos, pilietiškumo ir akademinio meistriškumo svarbą. Claude Lorius, kaip
mokslininkas, tyrinėjęs klimato kaitą per ledynų analizę, simbolizuoja smalsumą, atkaklumą ir globalų
mąstymą – vertybes, kurios puikiai dera su mobilumo praktikos idėja. Tokios programos tikslas – ne tik
profesinių įgūdžių tobulinimas, bet ir mokytojų supažindinimas su globaliomis problemomis, tokiomis
kaip – aplinkos apsauga, tvarus mokyklos infrastruktūros kūrimas bei tarpkultūrinio dialogo skatinimas.
Kolegija duris atvėrė 2024 mokslo metų pradžioje. Tai inovatyvi įstaiga kitokiam
mokymuisi. Tikslas – sukurti malonią mokymosi aplinką, kuri suteikia norą ir malonumą mokytis bei
palengvinta individualius ir kolektyvinius mainus per mokymąsi. Mokymo patalpos, suskirstytos į tris
kompetencijos centrus: menų ir kūno centras, humanitarinių mokslų polius (prancūzų kalba, kalbos,
istorija-geografija), mokslo ir technologijų centras (matematika, fizika, chemija, technologijos).
Mokykloje yra mediacijos specialistas, kas suteikia galimybe efektyviai spręsti konfliktus, iškylančius
tarp mokinių, mokinių ir mokytojų ir mokinių ir jų tėvų. Įdomu tai, kad visos klasės turi langus į
koridorių, kas sukuria atvirumo ir skaidrumo jausmą. Koridoriuose įrengti poilsio nameliai, taip pat stovi minami dviračiai, kurie kartu veikia kaip įkrovimo stotelės – puikus pavyzdys, kaip skatinti mokinių fizinį aktyvumą bei tvarumą. Akivaizdu, kad skaitymo skatinimui skiriamas didelis dėmesys, nes mokykloje yra skaitymo pertrauka, kurios metu skaito visa mokyklos bendruomenė. Teko stebėti menų pamoką, kuomet mokiniai gavo užduotį sukurti klaidinantį straipsnį „antį“, naudodamiesi kompiuteriais. Mokytoja savo ekrane stebėjo kiekvieno mokinio darbą. Tai efektyvus metodas, padedantis palaikyti darbo kontrolę.
Riešės gimnazijos psichologė Ovidija Žaltauskienė teigė, kad ši patirtis buvo ne tik svarbus
žingsnis jos profesinio tobulėjimo kelyje, bet ir gilus, įkvepiantis potyris, atvėręs akis į švietimo ir
psichologijos praktikos įvairovę. „Asmeniškai ši praktika mane paskatino atsigręžti į savo požiūrį,
pedagogiką ir psichologiją. Supratau, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu naudoti įvairias
metodikas ir priemones, kad kiekvienas galėtų rasti kelią į sėkmę. Pedagogai ir psichologai turėtų dirbti
kaip komanda, kad užtikrintų vaikų gerovę ir padėtų jiems augti tiek intelektualiai, tiek emociniu
lygmeniu.“ Pradinių klasių mokytoją Agnę Šarakauskę labiausiai įkvėpė tarpkultūriniai ryšiai,
mokytojų/darbuotojų kolegialus darbas, stiprus bendruomenės įsitraukimas į mokyklos veiklą ir darbą.
„Žavėjomės, kaip nuostabiai ir ekologiškai sukurta mokyklos aplinka ir visa infrastruktūra. Stebėjimo
praktika „Claude Lorius“ mokykloje suteikė galimybę ne tik pagilinti akademines žinias, bet ir lavino
tarpkultūrinius bei socialinius įgūdžius.“ Socialinė pedagogė Redita Šarapajavienė pastebėjo, kad Claude
Lorius College taiko inovatyvias kolegialaus mokymo metodikas. Vienas įdomiausių aspektų buvo
bendradarbiavimo tarp mokytojų sistema, kuri padeda efektyviai spręsti problemas ir optimizuoti
mokymo procesą. „Viena svarbiausių pamokų, kurias įgijau stebėjimo praktikos metu, yra kolegialaus
mokymo efektyvumas gerinant pedagoginę praktiką. Be to, patyriau, kaip svarbu ugdyti tarpkultūrinius gebėjimus ir stiprinti bendravimo įgūdžius švietimo srityje.“ O biologijos mokytoja Raimonda
Jankauskaitė-Glinskienė pabrėžė, kad tai buvo prasminga ir vertinga patirtis, leidusi giliau susipažinti su
Prancūzijos ugdymo sistema, mokyklos kasdienybe, mokytojo ir kitų specialistų vaidmenimis, o taip pat ir leido įsivertinti savo pačios pedagoginį darbą.
Mokytojams tokia praktika atveria duris į naujas pedagogines idėjas ir metodus. Nepaisant
akivaizdžios naudos, tokia praktika susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas jų – kalbos barjeras, ypač jei mokytojai nepakankamai gerai moka priimančios šalies kalbą. Šią problemą galėtų spręsti intensyvūs
kalbos kursai prieš išvykstant arba daugiakalbių projektų kūrimas, kur bendravimas vyktų keliomis
kalbomis.
Darbo stebėjimo praktika „Claude Lorius“ mokykloje Prancūzijoje galėtų tapti tiltu tarp
vietinio švietimo ir mūsų Riešės gimnazijos bei globalios perspektyvos, atspindinčios tiek „Claude
Lorius“ mokyklos pavadinimo įkvepėjo mokslinį palikimą, tiek šiuolaikinio pasaulio poreikius. Tai yra ne
tik galimybė tobulėti mokytojams, bet ir būdas stiprinti tarpkultūrinį supratimą bei atsakomybę už
globalias problemas. Nors tokios programos įgyvendinimas reikalauja kruopštaus planavimo ir išteklių,
jos teikiama nauda neabejotinai atsveria visas pastangas, kurdama naują kartą, pasirengusią veikti
tarptautinėje plotmėje.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė
agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
#Europlusprojects #Riesesgimnazija #Claude Lorius College #Collegial learning # France
Projektą finansuoja:
